Dažniausiai pastebima hipertenzija

Arterinė hipertenzija: kaip atpažinti šios būklės požymius Gyvenimo būdas sergant hipertenzija Kokie ženklai gali prognozuoti venų varikozę? Pacientų, sergančių plautine hipertenzija, gydymo galimybės Kauno klinikose Yra dvi pagrindinės aritmijos gydymo strategijos — širdies ritmo ir dažnio kontrolė. Privalote įsidėmėti 3 taisykles, jei norite išspręsti problemą Nuoroda nukopijuota Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį. Jų insulto rizika yra nuo 3 iki 5 kartų didesnė už nesergančių širdies aritmija. Ligos išsivystymą sąlygoja įvairūs išoriniai ir genetiniai veiksniai, amžius - didžiausia grėsmė iškyla sulaukus 55 - 65metų, širdies ir kraujagyslių ligų atvejai šeimoje, rūkymas, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujuje, antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas, netinkama mityba, nesaikingas druskos vartojimas.

Hipertenzijos gyvenimo būdas. Gyvenimas su arterine hipertenzija: kaip suvaldyti ligą?

Arterinės hipertenzijos požymiai gali būti painiojami su kitais sveikatos sutrikimais Arterinė hipertenzija — lėtinė liga, kurią nulemia koreguojami ir nekoreguojami veiksniai. Modifikuojamiems koreguojamiems veiksniams galima priskirti tai, kam įtaką daryti galime, pavyzdžiui: Mitybos įpročiai — kenkia daug druskos ir daug sočiųjų riebalų turintis maistas; Fizinio aktyvumo dažnis — prie ligos prisideda sėslus gyvenimo būdas ir pernelyg mažas judrumas; Žalingų įpročių propagavimas — širdies ir kraujagyslių sistemą žaloja rūkymas, alkoholio ir kitų nuodingų medžiagų vartojimas; Kūno masė — širdžiai papildomus sunkumus sukelia antsvoris ir nutukimas; Žmogaus emocinė būsena — daug žalos padaro nuolat patiriama nervinė įtampa, nekokybiškas poilsis, įtemptas gyvenimo būdas, sąlygojantis netgi išsekimą.

Nekoreguojamiems, nemodifikuojamiems arba nekeičiamiems ligos rizikos veiksniams priskiriamas paveldimumas ir amžius. Pastebima, kad arterinė hipertenzija dažniau paliečia asmenis nuo 35 metų, tačiau daugiausiai sergančiųjų yra 65 metų ir vyresnio amžiaus pacientų grupėse.

Padidėjęs kraujo spaudimas: ką būtina žinoti ir kaip kontroliuoti šią ligą? Šuo serga hipertenzija. Gyvūnams tai atlikti taip pat aktualu. Plaučių hipertenzijos gydymas šunims Picture Credit: "Getty Images" Šunų plaučių hipertenzijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo ir priežasčių.

Šių veiksnių pakeisti neįmanoma, tačiau tikrai verta stengtis gyventi kuo sveikiau — ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų. Arterinė hipertenzija skirstoma į dvi rūšis — pirminę ir antrinę.

Pirminės arterinės hipertenzijos priežastys nėra aiškios. Spėjama, kad jos išvystymą nulemia kompleksiniai veiksniai; tai — daugialypis sveikatos sutrikimas.

Vienas iš šių rizikos veiksnių — paveldėtas polinkis sirgti šia liga. Pastebėta, kad daug įtakos turi ir tam tikri rizikos faktoriai, pavyzdžiui, per mažas fizinis aktyvumas; gausus alkoholio vartojimas ir ilgalaikis rūkymas; nesveika, nesubalansuota, nereguliari mityba; per didelis druskos vartojimas ir nepakankamas kitų mineralų gavimas su maistu itin daug reikšmės širdies ir kraujagyslių sistemai turi kalis, magnis, kalcis.

Teigiama, kad arterine hipertenzija dažniau serga tie pacientai, kurie turi kitų gretutinių ligų, pavyzdžiui, dažniausiai pastebima hipertenzija diabetą arba tie, kuriems būdingi hormonų ir medžiagų apykaitos pokyčiai. Dažniau arterinė hipertenzija diagnozuojama nutukusiems ar antsvorio turintiems asmenims.

Statistika rodo, kad pirminis šios ligos tipas sudaro daugiau nei 90 procentų visų hipertenzijos diagnozių. Antrinė hipertenzija nuo pirminės skiriasi tuo, kad jos priežastys yra žinomos.

Dažniausiai ji išsivysto dėl tam tikrų inkstų ligų ar endokrininių pakitimų, vartojamų vaistinių preparatų ar narkotinių medžiagų, kurios padidina kraujo spaudimą ir kt.

Kai priežastys žinomos, arterinę hipertenziją daugeliu atvejų galima kontroliuoti, tačiau šis tipas sudaro tik iki 10 procentų visų hipertenzijos diagnozių. Įdomu tai, kad ši dažniausiai pastebima hipertenzija dažniausiai diagnozuojama visai atsitiktinai — pamatavus kraujo spaudimą aparatu arba sulaukus sveikatai ar net gyvybei pavojingų komplikacijų bei aptikus daugybinius organų sistemų pažeidimus.

Dėl to iki 30 proc.

Vis dėlto kai kuriems asmenims apie galimą ligą praneša šie simptomai, tad į juos numoti ranka tikrai nereikėtų: Galvos skausmas, apimantis pakaušio ir sprando sritį.

Ligai jau gerokai pažengus, apie ją pranešti gali arterinės hipertenzijos paūmėjimai, kurie pasireiškia tam tikrų organų sutrikimais.

Hipertenzija - padidėjęs kraujo spaudimas

Dažniausiai pažeidžiamos smegenys, širdis, inkstai ir akys, nes šiose gyvybiškai svarbiose struktūrose kraujagyslių tinklas — labai gausus, todėl ir padidėjusio spaudimo daroma žala — daug akivaizdesnė. Esant arterinės hipertenzijos paūmėjimams, pacientą gali varginti patys įvairiausi nemalonūs simptomai — įvairūs skausmai, pykinimas, vėmimas, koordinacijos sutrikimai, įvairių kūno dalių paralyžiai, regos ir sąmonės sutrikimai.

Vaikų hipertenzija: kodėl serga vaikai?

Nerimaujant dėl savo sveikatos būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Labai naudingi ir reguliariai atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai — tokiu būdu ligą galima aptikti daug greičiau.

Spauskite ant pasirinkto raktinio žodžio ir raskite visą, su juo susijusią informaciją apie vaistus, ligas, straipsnius, forumo temas bei gydytojų atsakymus.