Ankstyvoji hipertenzija. Hipertenzija – „nebylioji žudikė“

Ji diagnozuojama proc. Lėtinė arterinė hipertenzija būna maždaug proc. Todėl kiekvienas suaugęs žmogus turi žinoti, koks yra jo įprastas kraujospūdis. Būtina gera hipertenzijos ir cukrinio diabeto kontrolė, padidinto cholesterolio kiekio mažinimas, širdies ritmo kontrolė ir metimas rūkyti. Arterijos — tai kraujagyslės, aprūpinančios kūno organus ir audinius krauju, pumpuojamu iš širdies. Tai nėra sudėtinga.

Apie 40 proc.

Ankstyvoji hipertenzija gyventojų mirtingumo struktūroje pagrindinė mirties priežastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi — širdies ir kraujagyslių ligos. Kas yra kraujospūdis? Arterinis kraujospūdis ankstyvoji hipertenzija kraujo slėgis į arterijų sieneles.

Širdis veikia kaip siurblys — sukiekvienu jos raumens susitraukimu arterijose padidėja slėgis. Kraujospūdis širdies susitraukimo momentu būna didžiausias ir vadinamas sistoliniu. Širdies raumens atsipalaidavimo metu tarp susitraukimų kraujospūdis būna mažiausias ir vadinamas diastoliniu.

Gegužės oji — Pasaulinė hipertenzijos diena Paskelbta: Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmoniu nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai jaučiasi.

Hipertenzija arterinio kraujo spaudimo padidėjimas padidina širdies miokardo infarkto, insulto riziką, gali sukelti širdies aritmiją, inkstų nepakankamumą, aklumą. Kraujo spaudimo kontrolė ir profilaktinės priemonės gali sumažinti patiriančiųjų širdies miokardo infarktą ir insultą skaičių.

KFK yra didelis kiekis skeleto raumenų, miokardo, smegenų ir skydliaukės. Todėl šio fermento aktyvumo ankstyvoji hipertenzija kraujo serume yra galimas ne tik dėl ūminio miokardo infarkto, bet ir su daugeliu kitų klinikinių situacijų: sušvirkštus į raumenis; su dideliu fiziniu krūviu; po operacijos; pacientams, sergantiems raumenų distrofija, polimerozitu, miopatija; su skeleto raumenų sužalojimais, traumomis, traukuliuoju sindromu, ilgalaikiu imobilizavimu; dėl insulto ir kitų smegenų audinių pažeidimų; hipotirozė; su paroksizminėmis tachiaritmijomis; su miokarditu; su plaučių tromboembolija; po koronarinės angiografijos; po elektrostimuliacinės terapijos kardioversijos ir kt. Padidėjęs CFK frakcijos aktyvumas, kuris daugiausia yra miokardo, yra specifinis širdies raumenų pažeidimui, visų pirma dėl ūminio miokardo infarkto. CFK CF frakcija nereaguoja į skeleto raumenų, smegenų ir skydliaukės pažeidimus. Reikia prisiminti, kad bet kokia širdies operacija, įskaitant koronarinę angiografiją, širdies kateterizaciją ir elektropulso terapiją, paprastai būna trumpalaikis CPK MV frakcijos aktyvumo padidėjimas; literatūroje taip pat nurodoma galimybė padidinti MV-CPK lygį sunkiose paroksizminėse tachiaritmijose, miokardituose ir pailgintose poilsio anginos pectoris, kurios laikomos nestabilios krūtinės anginos apraiškomis.

Specialistai dar kartą primena visuomenei, kad kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti jį gydyti.

Hipertenzija sergančiųjų asociacija (HSA)

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi ir apie juos būtinai turi žinoti kiekvienas yra: paveldimumas, amžius — paprastai serga vyresni negu 35 metų amžiaus žmonės, rūkymas, alkoholis, padidėjęs lipidų riebalų kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, netaisyklinga mityba per didelis druskos, riebalų, mažas kalio vartojimasantsvoris, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, nerimas, depresija.

Pagrindiniai ligos simptomai. Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą.

Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies. Bet dažniausiai arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai.

Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali kilti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose. Jų metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.

Hipertenzijos prevencija. Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse hipertenzijos ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių prevencija ir laiku taikomas gydymas lėmė mirtingumo nuo širdies ligų sumažėjimą.

Hipertenzijos rizika gali būti sumažinta vadovaujantis šiomis rekomendacijomis: Kontroliuokite kūno svorį.