Hipertenzijos farmakoterapija, Vyresnio amžiaus pacientų arterinės hipertenzijos gydymas | LSMU DSpace/CRIS
Nesiimant jokių priemonių, išauga kairiojo jos skilvelio padidėjimo rizika. Patyrę mūsų specialistai skiria ypatingą dėmesį kiekvienam pacientui, išsamiai ištirdami jo sveikatos būklę. Ši nuostata su darbo grupe, kuri gaires rengė daugiau nei pusę metų, nebuvo derinta. Atsižvelgiant į arterinio kraujospūdžio dydį bei bendrą paciento savijautą, gydymas pradedamas nedidele vieno vaisto doze arba dviejų vaistų nedidelių dozių deriniu. Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.
Ligos apibūdinimas Arterinė hipertenzija — tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu.
Kardiologija, širdies ligos
Hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Hipertenzija būna dviejų rūšių — pirminė ir antrinė. Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.
Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc.
Vaistų vartojimo nuo arterinės hipertenzijos ypatumai Vaistų vartojimo nepertraukiamumas ypač svarbus gydant arterinę hipertenziją Pacientai privalo laikytis arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijų: vartoti visus paskirtus vaistus, neskubėti savavališkai pakeisti vaistų ir jokiu būdu nenutraukti jų vartojimo, net ir tuo atveju, jei kraujospūdis sumažėjo. Tačiau sumažinti geriamų vaistų dozes arba jų skaičių galima. Pacientai, kurie, pasiekia tikslinį kraujospūdį, dažnai patys nusprendžia vaistų išvis nebegerti, o tai - klaida.
Kitaip yra su pirmine hipertenzija — kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio pasekmė ir tikslių jos priežasčių nustatyti neįmanoma. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų — žmogus gali visiškai nieko nejausti, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus — tokiais atvejais jis atkreipia į save dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino savo būklę.
Hipertenzija (aukštas spaudimas) – ką daryti? - "Antėja laboratorija"
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis Arterinė hipertenzija pirmiausiai pasireiškia pokyčiais širdies ir kraujagyslių sistemoje. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai dirbti darosi vis sunkiau, ji alinama.
Spaudimo padidėjimas kenkia ir pačioms kraujagyslėms, jų sienelės didelio spaudimo veikimo vietoje gali net išplonėti ir sudaryti maišelių pavidalo išsiplėtimus, vadinamus aneurizmomis. Dėl kraujagyslių pakenkimo, vystosi įvairių organų nepakankamumas.
PALIESIAUS KLINIKA VILNIUJE
Pirmiausiai nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai, tokie kaip inkstai, akys ar smegenys. Kadangi, kaip jau minėta, žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais.
Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu. Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.
Dėl šios priežasties širdis visą hipertenzijos farmakoterapija apkrauta ir per tam tikrą laiką — vieniems greičiau, kitiems lėčiau — kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmė. Hipertenzijos farmakoterapija šių komplikacijų, hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą.
Dažniausiai arterine hipertenzija serga vyresnio amžiaus, turintys viršsvorį, riebiai ir sūriai valgantys, rūkantys asmenys. Ligos priežastys ir rizikos veiksniai Arterinis spaudimas padidėja hipertenzijos farmakoterapija įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai.
Šių medžiagų poveikyje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos. Riziką susirgti šia liga didina sekantys veiksniai: - vyresnis amžius moterims virš 65m.
Kaip jau minėta, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia — genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, hipertenzija ligos psichologija taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija. Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba.
Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso. Pavyzdžiui, verslininkai dabar dirba po 12—14 valandų, patiria didelius emocinius krūvius, įtampą, apskritai — vadovaujantį darbą dirbantys, veiklūs ir energingi žmonės priklauso didelės rizikos grupei.
Ligos simptomai ir požymiai Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai hipertenzijos farmakoterapija, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai, pamatavus kraujo spaudimą. Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas ypač pakaušio ir sprando srityjesvaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies plakimas, kraujavimas iš nosies. Pradžioje arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai.
Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms.
- Hipertenzijos farmakoterapija : [medicininės literatūros apžvalga] | LSMU DSpace/CRIS
- Pasaulinė hipertenzijos lyga angl.
Gali būti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose — smegenyse, širdyje, inkstuose. Jos metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.
Gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidintą kraujo spaudimą kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių bėgyje.