10 širdies sveikatos faktų. 9 faktai apie širdies ligas, kuriuos turi žinoti kiekviena moteris | kabriolis.lt

Iš jų daugiausia mirė nuo krūties 15,4 proc. Europos kardiologų bendrijos Prieširdžių virpėjimo gairėse yra įvardintas dydis, pavadintas CHA2DS2-VASc, kuris rekomenduojamas norint įvertinti insulto riziką ir antikoaguliantų poreikį, kad būtų išvengta insulto. Statistiškai, širdies ir kraujagyslių ligos vis dar labiausiai lietuvius kamuojančių ligų sąrašo viršūnėje. Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos.

Pradžioje ląstelės pakinta ir tampa nebenormalios atipinėstačiau jos dar nėra vėžinės.

Tokie pokyčiai kartais išnyksta savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10—20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys. Kitaip tariant, ląstelių pokyčiai, kol išsivysto piktybinis navikas, yra ikivėžiniai ir juos galima efektyviai gydyti. Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga.

Kiekvienais metais nustatoma apie naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja.

• Ja siekiama efektyviau stiprinti rizikos grupių asmenų sveikatą, supažindinti šiuos asmenis su širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą.
• Spalio 10 d.
• Deja, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis ŠKL mūsų šalyje nemažėja.

Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai Lietuvoje apie 50 proc.

NAUDINGOS NUORODOS

Nuo 50 metų kasmet atliekant prostatos specifinio antigeno PSA kiekio kraujyje nustatymą, padidėjęs jo kiekis leistų laiku nustatyti prostatos vėžio diagnozę. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo registruotas 41 metų amžiaus donoras. Netektį išgyvenantys tėvai po pokalbio su sūnų prižiūrėjusiais gydytojais leido jo organus transplantuoti donoro laukiantiems žmonėms.

Planuojama, kad toks sprendimas turėtų išgelbėti net keturias gyvybes. Po atliktų tyrimų medikai konstatavo, kad persodinti tinkami donoro inkstai, širdis ir kepenys.

Visos šių organų transplantacijos šiandien bus atliktos Kauno klinikose. Tiesioginis klimato kaitos poveikis sveikatai atsiranda dėl tokių reiškinių kaip karščio bangos, sausros ir audros.

Navigacija tarp įrašų

Netiesioginis — dėl ligos pernešėjų, oro ir vandens taršos. Organizmo atsparumas klimato veiksniams priklauso nuo jų dažnio bei intensyvumo.

Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ir pristatyta ataskaita, Lietuva yra toje Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia: ekstremaliai aukšta temperatūra, vandens temperatūros pokyčiai, miškų gaisrai, kritulių sumažėjimas vasarą, ekonominės miško vertės sumažėjimas.

Klimato kaita įsibėgėjusi, todėl net ir sumažinus atmosferos taršą, dalis klimato pokyčių yra neišvengiami ir prie jų reikia prisitaikyti. Ankstyvos ir gerai suplanuotos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės padės sutaupyti lėšų ir išvengti galimų nelaimių ateityje.

Todėl vyriausybė ir valdžios institucijos visais valdymo lygmenimis turi dalintis bendra atsakomybe už pasaulinės aplinkos apsaugą, pasitelkdamos tarp sektorinį bendradarbiavimą ir piliečių dalyvavimą procese, taip pat privalo skatinti ir apsaugoti visų žmonių kartų sveikatą nuo aplinkos rizikos veiksnių keliamo pavojaus visose politikos srityse.

Sumažinti klimato kaitos ir ekstremalių orų keliamus pavojus visuomenės sveikatai galime tik veikdami išvien ir įgyvendindami užsibrėžtus tikslus. Tam visi kartu turėtume taikyti numatytas priemones, tokias kaip: karščio valdymo veiksmų planai, strategijos prevencijos, pasirengimo ir ekstremalių situacijų ; išankstinio perspėjimo apie ekstremalius orus sistema; medicinos įstaigų prisitaikymas žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių perskirstymas priimti papildomus pacientų srautus; pažeidžiamų visuomenės grupių išskyrimas ir jų stebėjimas; tinkamos graužikų, vabzdžių ir kitų ligų pernešėjų kontrolės programos ir pan.

Kaip žinia, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra vienas svarbiausių rimtos COVID ligos eigos rizikos faktorių. Rytų Europoje šios ligos yra ypač paplitusios, ir Lietuva čia užima liūdno lyderiavimo pozicijas [1]. Pacientų, hospitalizuotų dėl COVID, anksčiau nustatyta koronarinė širdies liga toliau — KŠL yra svarbesnis veiksnys, lemiantis su COVID susijusį mirtingumą, nei su KŠL susiję rizikos veiksniai pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, dislipidemija, cukrinis diabetaskai KŠL nėra — todėl yra ypač svarbi kuo optimalesnė šių pacientų priežiūros ir sveikatos sekimo sistema [2].

Kviečiame visus prisijungti minint Pasaulinę aplinkos sveikatos dieną. Rugsėjo oji — Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi.

Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta m. Kas tai?

Nuorodos kopijavimas

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65—70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje.

Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių.

• Moliūgai: netikėti faktai apie jų naudą sveikatai Moliūgas Autorius: Ji
• Norėdami atsivėsinti galite smarkiai sau pakenkti: kardiologas įvardijo 3 pagrindines klaidas 47 Kaip prižiūrėti sveikatą vasarą ir ką reikėtų daryti, kad išvengtume su širdimi susijusių sveikatos problemų — skaitykite pranešime spaudai.
• Skaičiuojama, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirs beveik dvigubai daugiau moterų negu nuo visų vėžio rūšių kartu paėmus.

Taigi kenčia ne tik jis, bet ir artimieji. Lietuvoje viena iš didžiausių problemų — neturtas. Sergantis Alzheimerio liga iš savo pensijos net sauskelnių negali nusipirkti kai liga įsisenėja, žmogui jų nuolat reikia, nes nebegali prisižiūrėti savęs.

Pasirodo, maždaug kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, o dauguma jų, palieka šį pasaulį gerokai per anksti. Deja, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis ŠKL mūsų šalyje nemažėja. Tačiau yra ir paguodžiančių faktų: pietų Europos šalyse šiomis ligomis serga kur kas mažiau žmonių, o Šiaurės šalyse geriausias pavyzdys — Suomija širdies ligų epidemiją pavyko įveikti.

Kokie pirmieji ženklai išduoda apie Alzheimerio ligos grėsmę? Dėl ko turėtų suklusti pats asmuo ir jo artimieji?

Kodėl svarbu tikrintis sveikatą profilaktiškai? - NORTHWAY Vilnius

Neretai ligos pradžia nepastebima, kartais pradeda keistis elgesys, pomėgiai — buvęs aktyvus, daug bendraujantis asmuo tampa pasyvesnis, nustoja domėtis tuo, kas neseniai žadino aistrą gyventi. Aktyviai keliaujantis, einantis į koncertus, renginius asmuo nebetenka intereso su kuo nors bendrauti, net išeiti iš namų.

Pradeda užmiršti nesenus įvykius, todėl kartais tai tampa priežastimi, kodėl nenori susitikti su draugais, giminaičiais. Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos.

Širdies ir kraujagyslių ligos — širdies ligos ir insultas — yra didžiausias moterų žudikas visame pasaulyje ir jo paplitimas tarp moterų didėja. Lietuvoje m. Nuo piktybinių navikų m.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Iš jų daugiausia mirė nuo krūties 15,4 proc. Kai kurie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai vyrams ir moterims yra tie patys, tačiau moterys turi papildomų rizikos faktorių per savo gyvenimą dėl fiziologinių skirtumų, trombotinio poveikio svyravimo per jų gyvenimą, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, geriamųjų kontraceptikų naudojimo, nėštumų, pakaitinės hormonų terapijos, menopauzės.

Moterys patiria daugiau neįgalumą sukeliančių insultų, taip pat turi trigubai didesnę riziką patirti mirtiną insultą ir kur kas dažniau negu vyrai po insulto tampa neįgalios.