Aukšta kraujospūdžio norma
Dėl šių kraujo spaudimą mažinančių vaistų širdies darbas paprastai nepakinta. Angiotenzino receptorių blokatoriai ARB Ats. Kraujospūdis skirstomas į sistolinį — spaudimą, atsiradusį, kai širdis susitraukia ir išvaro kraują iš širdies į arterijas, ir diastolinį — kai širdis atsipalaidavusi. Kada būtina kreiptis į gydytoją Skubi medicininė pagalba būtina tada, jei retą pulsą ir aukštą kraujospūdį lydi tokie simptomai kaip svaigulys arba galvos sukimasis, alpulys, dusulys, skausmai krūtinės srityje.
Dalinkitės: Pasimatuoti kraujospūdį sugeba ne kiekvienas Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas — jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas.
Koks pulsas yra normalus?
Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu aukšta kraujospūdžio norma kaip teisingai jį pasimatuoti. Blogai ir per žemas Kiekvienam žmogui būtina žinoti savo kraujospūdį bei tai, kad su amžiumi jis šiek tiek kinta.
Atsižvelgiant į amžių šios ribos gali kisti. Pakilusiu kraujospūdžiu laikoma, hipertenzijos priepuolis sukelia ir sistolinis kraujospūdis yra lygus arba didesnis už mmHg, o diastolinis — 85 mmHg.
Esant pakilusiam ar sumažėjusiam kraujo spaudimui, rekomenduojama jį matuoti ir stebėti maždaug savaitę kasdien panašiu laiku ir sąlygomis.
Rodmenims nekintant vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl tolimesnio sveikatos ištyrimo ir galimo medikamentinio gydymo paskyrimo. Nors sumažėjęs kraujo spaudimas yra retesnė būklė nei padidėjęs, nereikėtų į tai numoti ranka, nes dėl žemesnio kraujo spaudimo sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka.
Kraujospūdis fiksuojamas dviem žymenimis – sistoliniu bei diastoliniu kraujo spaudimu.
Apie žemesnį nei norma kraujospūdį leidžia įtarti tokie požymiai, kaip mieguistumas, šaltos galūnės, galvos svaigimas, išbalęs veidas, alpimas, bendras nuovargis bei darbingumo sumažėjimas. Kaip matuoti Sergantiesiems hipertenzija patariama matuotis kraujospūdį mažiausiai kartą per dieną, o geriausia — du kartus: ryte ir vakare.
Matavimas du kartus leidžia tiksliau sekti, ar paskirtas gydymas efektyvus, ar kraujo spaudimas vartojant vaistus yra stabilus. Ryte kraujo spaudimą reikėtų matuoti prieš pusryčius ir vaistų vartojimą, vakare — prieš miegą ir vakarinės vaistų dozės vartojimą.
Žmonėms dažnai atrodo, jog kraujospūdžio matavimui nesvarbūs šalutiniai faktoriai, tačiau tai nėra tiesa. Jei norime, kad duomenys būtų tikslūs, negalime matuoti kraujospūdžio susijaudinę ar streso metu, taip pat po fizinio krūvio.
Verta paskaityti
Mažiausiai pusvalandį iki matavimo negalima gerti kavos, alkoholio, rūkyti. Visi šie dalykai gali gerokai pakelti kraujospūdį, tad rodmenys bus netikslūs. Matuojant kraujospūdį reikia atsisėsti patogiai, tiesia nugara, pilnomis pėdomis atsiremti į grindis.
Jokiu būdu negalima laikyti kojų sukryžiavus ar sukėlus vieną ant kitos. Matavimo metu negalima kalbėti.
Manžetę ant žasto reikia uždėti 2—3 cm aukščiau nei rankos linkis, žastas turi būti širdies lygmenyje. Manžetės negalima užveržti per stipriai, tarp jos ir rankos turi laisvai tilpti pirštas.
Taip pasiruošus ir porą minučių atsikvėpus galima pradėti matavimą.
Kadangi kraujospūdis nuolat kinta, rekomenduojama atlikti bent du matavimus iš eilės, tarp jų darant minutės pertrauką — taip galima išvesti tikslesnį vidurkį. Kasdieniniam kraujospūdžio matavimui namuose siūloma rinktis žastinį kraujo spaudimo aparatą, nes jo tikslumas didžiausias. Šiuo aukšta kraujospūdžio norma jau yra aparatų, kurie pamatuoja kraujospūdį tris kartus iš eilės ir parodo tiksliausią vidurkį, taip pat išmanių aparatų, galinčių užfiksuoti artėjantį miokardo infarktą.
Dažnai pacientus sužavi ant riešo dedami aparatai, tačiau nuolatinei hipertenzijos kontrolei vaistininkai jų nerekomenduoja, nes jie labai jautrūs judesiui, todėl gauti tikslius rezultatus gan sudėtinga.
Paskambinkite mums Kraujospūdis fiksuojamas dviem žymenimis — sistoliniu bei diastoliniu kraujo spaudimu.
Tokius aparatus galima turėti automobilyje ar darbe, kad pajutus kraujospūdžio padidėjimui ar sumažėjimui būdingus negalavimus būtų galima atlikti kontrolinius matavimus. Kraujospūdį kelia druska Pagal priežastį hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę.
- Knyga, kaip įveikti hipertenziją
- Koks kraujo spaudimas yra normalus?
- Gydomieji pratimai hipertenzijai gydyti
- Širdies ir kraujagyslių ligos - Aukštas kraujo spaudimas
- Geriausias receptas norint sumažinti kraujospūdį – mitybos pokyčiai - LRT
- Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais
Apie aukštą kraujospūdį paprastai praneša dažniausi jo simptomai: galvos svaigimas, skausmas, spaudimas pakaušyje ar smilkiniuose, dažnas šlapinimasis. Tačiau kartais žmogus gali ir nejausti jokių simptomų, o apie padidėjusį kraujospūdį sužinoti tik apsilankęs pas gydytoją. Pasak vaistininkės, hipertenziją lengviausia kontroliuoti vartojant gydytojų paskirtus vaistinius preparatus, tačiau kraujospūdį sureguliuoti galima ir kitais būdais.
PALIESIAUS KLINIKA VILNIUJE
Labai svarbus reguliarus ir saikingas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė — antsvorio turintys žmonės paprastai visada skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu. Ne mažiau svarbi ir mityba. Kraujospūdžio didėjimui įtaką gali daryti gausus druskos vartojimas, tad derėtų druska ir jos turinčiais prieskoniais patiekalus gardinti saikingai. Parengta pagal pranešimus spaudai.