Kokia mityba padeda širdies sveikatai
Mokslininkai tiria ar vitaminas E gali padėti užkirsti kelią lėtinėms ligoms, susijusioms su laisvųjų radikalų poveikiu. Reikėtų kaip galima dažniau vartoti produktus, kuriuose gausu ląstelienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Įvairūs Per pastaruosius dešimtmečius bėgimas tapo labai populiarus sveikatai stiprinti. Vis daugiau žmonių reguliariai bėgioja. Per pastaruosius dešimtmečius bėgimas tapo labai populiarus sveikatai stiprinti.
- Geriausios knygos apie hipertenziją
- Kokia mityba padeda širdies sveikatai - kabriolis.lt
- Širdies ligas lemia ir hormonai, ir prastas maistas
- Įvairūs Per pastaruosius dešimtmečius bėgimas tapo labai populiarus sveikatai stiprinti.
Vis daugiau vaikų, paauglių, kokia mityba padeda širdies sveikatai, merginų ir ypač pagyvenusių žmonių reguliariai bėgioja. Bėgimas ugdo ir tobulina ištvermę, raumenų jėgą, grūdina valią, stiprina sveikatą, didina darbingumą, padeda sureguliuoti mitybą, atitraukia nuo žalingų įpročių. Šiuo metu svarbi problema, kaip pailginti žmogaus gyvenimą. Kiekvieno žmogaus rūpinimasis savo sveikata, savo kūnu ir dvasios gerove yra labai svarbus mūsų visuomenei.
Žmogui būtina kasdien atlikti fizinius pratimus, pabėgioti gryname ore, nusiteikti optimistiškai. Tik tada žmogus bus stiprus dvasia ir kūnu.
Spausdinti Asociatyvi nuotr. Shutterstock nuotr. Vasarą, kai oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių Celsijaus, Lietuvoje net ir sveiki žmonės pradeda negaluoti — jaučia oro trūkumą, spaudimą krūtinėje ir kitus širdies nepankamumo simptomus, juos pradeda kamuoti dusulys. Turinčiųjų problemų su širdimi tyko dar daugiau pavojų.
Mūsų epochoje pasiekta didelė mokslo ir technikos pažanga, atsiranda naujų mokslo šakų. Visa tai iš žmogaus reikalauja žinių, didelės įtampos, tvirtos valios, fizinio tobulumo. Protiniam darbui reikia stipraus, sveiko kūno. Pasauliniai karai nusinešė tiek gyvybių, kiek infarktas, insultas ir kitos ligos.
Ar galima šių lygų išvengti? Per praėjusias epochas žmogus sunkiai dirbo: turėjo atsinešti vandens iš šulinio, važiuodavo į mišką malkų, pjovė, skaldė, krovė į vežimą. O dabar atsukai čiaupą — ir teka vanduo, brūkštelėjai degtuką — ir virk pietus. Didelį patogumą žmogui teikia automobiliai, bet ir žalos kiek padaro!
Važiuojame kur reikia ir kur nereikia, visiškai pamirštame vaikščioti, judėti. Net moksleiviai braute braunasi į autobusą ar troleibusą, nors paėjėti reikėtų tik vieną stotelę. Mokslininkai patvirtino, kad lėtas bėgimas — lengviausiai pasiekiamas ir efektyviausias būdas stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, mažinti psichinę įtampą, jis organizmui suteikia pilnavertį, aktyvų poilsį, apsaugo nuo infekcinių ligų, hipertonijos, o svarbiausia, stiprina sveikatą ir atitolina senatvę.
Akademikas N. Nesakykite, kad judėjimui trūksta laiko.
5 mitybos patarimai sergantiems širdies ligomis
Reikia tik noro, užsispyrimo. Kad ir kur dirbtume, kokias pareigas užimtume, raskime laiko savo raumenims kasdien patreniruoti.
Apie judesių naudą žmonės žinojo jau žiloje senovėje. Bėgimas kaip sveikatos stiprinimo priemonė pradėtas propaguoti prieš metų. Tik dėl fizinio sustingimo gali atsirasti vadinamoji hipokinezė kinezis — judėjimas. Susirgę šia liga daromės jautrūs, irzlūs ir per daug emocionalūs.
Nuo nejudėjimo sumažėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms, atsiranda įvairių funkcinių ir struktūrinių pakitimų vidaus organuose ir galvos smegenyse.
Išeminė širdies liga | Sveikatos Studija
Nejudėjimas turi reikšmės ir mūsų aukštajai nervinei veiklai — menkėja klausos, regėjimo ir kitų analizatorių dirglumas, silpnėja atmintis, mąstymo procesai ir dėmesys. Tarp centrinės nervų sistemos ir raumenų yra glaudus grįžtamasis ryšys.
Judėjimas gali atpalaiduoti nervų sistemą nuo per didelės psichoemocinės įtampos ir sumažinti susijaudinimą, nes ritmiška ir lėta iš judančių raumenų plintanti nervų impulsacija sukelia apsauginį slopinimą galvos smegenų žievėje. Be to, mankšta skatina vegetacinės nervų sistemos simpatinę dalį, dėl to pagerėja bendras organizmo biotonas ir įvairios neuroreguliacinės funkcijos.
Judant dirginamos raumenyse esančios nervų galūnės ir dėl to padidėja nervų impulsacija.
Prenumeruokite naujienlaiškį
Ji galvos smegenų žievėje sukelia vadinamąją sveikimo dominantę, o ši — gerą nuotaiką, optimizmą, pasitikėjimą savo jėgomis. Todėl judėjimas yra geras vaistas nuo ilgalaikio susijaudinimo.
Sportas Kodėl sportuoti sveika: sporto poveikis mūsų sveikatai Sportas turi labai didelį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui ir sveikatos būklei.
Mokslininkai nustatė, kad ilgas lėtas bėgimas — paprasčiausia bei efektyviausia priemonė širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti.
Tai geriausia mankšta širdžiai.
Reguliuojamas kraujospūdis
Bėgant deguonies suvartojama kelis kartus daugiau nei paprastai. Be to, bėgiodamas žmogus nors trumpam pamiršta kasdieninio geriausias brangakmenis širdies sveikatai rūpesčius.
Vokietijos mokslininko E. Van Akeno nuomone, ilgų nuotolių bėgimas — efektyvi priemonė ne tik nuo senatvės, nutukimo ir infarkto, bet ir nuo mirtino žmogaus priešo — vėžio.
Jo teorija pagrįsta vėžinių ląstelių medžiagų apykaitos tyrimu. Ją patvirtino Nobelio premijos laureatas profesorius O. Varburgas, kuris nurodė, kad sveikose organizmo ląstelėse vykstant medžiagų apykaitai sudega esantis kraujyje cukrus. Šiam degimui reikia oro, tiksliau deguonies. Į žmogaus organizmą jis patenka per plaučius, po to kraujas išnešioja jį po visas ląsteles. Smegenys, kaip ir kūno raumenys, nuolat reikalauja deguonies ir kraujo. Kuo labiau lavėja raumenys, tuo daugiau patenka deguonies į organizmą.
Kraujo apytaką sustiprinti ir visas ląsteles aprūpinti deguonimi yra labai paprastas būdas — bėgimas.
Streso itaka musu sveikatai II dalis hipertenzija trisdešimt
Kokia mityba padeda širdies sveikatai Zelandijos bėgikų rinktinės treneris A. Lidjardas nurodo, kad, gydytojų nuomone, pusvalandis bėgimo ristele lygiareikšmis dviems valandoms bet kurių kitų pratimų, atliekamų širdies tonusui bei plaučių efektyvumui padidinti.
Taigi jei norime sustiprinti širdį ir pagerinti jos veiklą, privalome ją treniruoti, kitaip sakant, fiziškai daug judėti, vaikščioti, kryptingai sportuoti, kreipti didesnį dėmesį į aerobinio pobūdžio fizinius pratimus.
Treniruodami visą organizmą kartu treniruosime ir širdį. Treniruočių dėka sustorės širdies sienelės, sustiprės širdies raumens skaidulos. Tokia širdis daugiau kraujo perpumpuos į dirbančius organus, pailgės pauzė tarp susitraukimų, širdies raumuo bus geriau maitinamas, jos darbas pasidarys ekonomiškesnis.
Didelį efektą širdžiai duoda ilgas lėtas bėgimas tolygiu tempu. Jeigu pagaliau ryžotės treniruotis, jokiu būdu negalima skubėti. Nesitreniravęs žmogus keliolika metų sėdėjo, susidėvėjo, nutuko ir staigiai nori tapti sveikas. Svarbiausia — kantrybė, neskubėjimas, nuoseklumas, savitvarda didinant krūvį.
Aerobiniai pratimai išplėčia funkcines ir adaptacines organizmo išgales, padidina organizmo pasipriešinimą kokia mityba padeda širdies sveikatai aplinkos sąlygoms.
Be to, tokios treniruotės yra svarbios aterosklerozės profilaktikai ir vainikinių arterijų būklei. Sumažėja hipertenzija kraujospūdžio padidėjimasriebalų procentas audiniuose, saikingai padidėja raumenų masė, atsparumas aukštai temperatūrai, sumažėja psichiniai stresai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
Apskritai bėgimo aerobika turi didžiausią poveikį širdžiai ir plaučiams, bėgimas nepavojingas, nes jį galima tolygiai dozuoti, nesukelia didelių emocijų ir noro rungtyniauti, o svarbiausia galima bėgti lauke, gryname ore, ištisus metus.
Bėgant dirba daug raumenų, kvėpuojama laisvai, krūvis tolygus, galima laisvai pasirinkti tempą pagal amžių ar savijautą — nuo lėčiausio bėgimo ristele iki greito bėgimo. Svarbu neužmiršti pagrindinės rekomendacijos — treniruotis, bet nepavargti, geriau didinti nuotolį negu greitį, nelenktyniauti, o paisyti savo galimybių ir pasirinkti tinkamą tempą.
Tik tada pajusite, kad bėgimas — džiaugsmas ir malonumas. Norint suplonėti ir numesti svorį, būtina derinti dieta ir judėjimą. Efektyviausiai kūno svorį mažina bėgimas.
Reguliarus bėgiojimas aktyvina medžiagų apykaitą — pateikia daugiau deguonies ląstelėms ir audiniams, padeda ištirpdyti riebalus ir pašalinti šlakus. Jis normalizuoja kūno masę, padeda suplonėti, atnaujina visų organų funkcijas, atgaivina gyvybines jėgas, sustiprina imuninę sistemą.
Aišku, nereikia pulti į kraštutinumus. Geriausia būtų per savaitę numesti ne daugiau kaip vieną kilogramą svorio.
- Žinoma, aukščiau išvardintas sąrašas tikrai nėra baigtinis.
- Virškinimo sistemos ligos Širdies ligas lemia ir hormonai, ir prastas maistas Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje.
- Gydytoja pataria, kaip per karščius elgtis širdies problemų turintiems žmonėms | kabriolis.lt
- Anot jo, vyrai linkę ignoruoti įvairius simptomus ar organizmo siunčiamus signalus, o gydytis dažnai pradeda tik tuomet, kai liga ar sutrikimas jau būna gerokai pažengę.
- Maisto produktai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
- 5 mitybos patarimai sergantiems širdies ligomis | kabriolis.lt
Norint suliesėti nebūtina badauti, o reikia dietą suderinti su judėjimu. Bėgiojančiam žmogui reikia gero maisto. Nors bėgimas didina apetitą, bet reguliariai bėgiojant viskas susibalansuoja.
Maisto produktai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ypač reikalingi baltymai, nes jie — statybinė ląstelių medžiaga. Jeigu širdis sveika, nutukusiems žmonėms naudinga bėgioti nelygia vietove, kalvomis, po sniegą, smėlėtu gruntu.
Tuomet širdis ir kvėpavimo sistema labiau apkraunama, įtraukiami į darbą raumenys, treniruojama organizmo ištvermė, intensyvėja medžiagų apykaita, stipriai prakaituojama ir išeikvojama daugiau energijos, sudeginami riebalai. Reikia pridurti, kad po mėnesių kūno masė nustoja mažėti.
Organizmas, pašalinęs nereikalingas medžiagas, pradeda kraujo srove ardyti ir lydyti inertišką riebalinį audinį bei transformuoti jį į normalų raumenį, kuris užima mažiau vietos. Ilgas gyvenimas be ligų ir vaistų — mūsų valioje. Jaunatvišką žvalumą galima išsaugoti savo pastangomis, nuolatiniu atkakliu darbu — tobulinant save, įveikiant silpnybes bei negalias ir stengiantis gyventi sveikai.
Parengė Aurimas Skinulis.