Hipertenzija kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Arterinė hipertenzija. Jos prevencija | Panevėžio visuomenės sveikatos biuras

Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus. Kokie bendrieji AH gydymo principai? Ar padidėjęs ŠSD laikomas rizikos veiksniu? Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Daugiausia kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose slyvose, razinose , pomidoruose, kopūstuose, riešutuose.

Matavimo metu nereikėtų kalbėti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras - Pranešimai žiniasklaidai

Skausmas, stresas, nerimas, padidėjusi kūno temperatūra turi įtakos kraujospūdžiui. Jei šlapimo pūslė pilna, patariama nusišlapinti bent 30 min. Rekomenduojama kraujospūdį matuoti 2 kartus — ryte ir vakare, bent 3 dienas per savaitę. Širdžiai būtini mikroelementai — kalis ir magnis Kasdien su maistu turi būti gaunama apie 2,5 g kalio ir mg magnio.

Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, gydyti nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Daugiausia kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose slyvose, razinosepomidoruose, kopūstuose, riešutuose. Magnio itin gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse petražolėse, krapuose, špinatuoseduonoje ir kituose grūdiniuose produktuose, riešutuose. Vartokite maistą, kuriame yra skaidulinių medžiagų Vyresniems ir senyviems žmonėms per parą rekomenduojama suvartoti 20 — 30 g skaidulinių medžiagų.

Maisto skaidulos aktyvina žarnų peristaltiką, mažina riebalų ir gliukozės kiekį kraujyje. Dėl skaidulinių medžiagų trūkumo maisto racione sutrinka širdies veikla.

Skaidulų šaltinis — avižos, miežiai, kviečiai, kruopų patiekalai, daržovės, vaisiai ir uogos obuoliai, kriaušės, spanguolės, serbentai, agrastai, slyvos, braškėsdžiovinti vaisiai, juoda rupių miltų duona, pupos, žirniai.

Pasitikrinkite kraujospūdį Ligos lengviau išvengti nei ją gydyti, todėl svarbu matuoti kraujospūdį ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija. Japonijoje gerokai sumažinus bendrą druskos vartojimą ir skyrus didesnį dėmesį aukšto kraujospūdžio gydymui, pavyko sumažinti negaluojančiųjų dėl aukšto kraujospūdžio skaičių, o insulto atvejų sumažėjo daugiau nei 70 procentų.

Vyresniems žmonėms rekomenduojama per parą išgerti 2,5 litro vandens. Jeigu kraujospūdis padidėjęs, skysčių vartojimas ribojamas nuo 1 iki 1,5 litro. Tikrinkite gliukozės kiekį kraujyje Labai svarbu tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, nes jei cukrinis diabetas nustatomas ir pradedamas gydyti laiku, tai gali sumažinti koronarinės širdies ligos grėsmę ir pagerinti jau sergančiųjų šia liga prognozę. Minėtų priemonių efektyvumas grindžiamas ilgamete pasauline patirtimi.

Sulaukus 40 metų būtina bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją terapeutą ar kardiologą, profilaktiškai atlikti sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus. Dilgčiojimas širdies plote, maudimas — tai požymiai į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.

Kokie procesai mūsų organizme įtakoja širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą?

Tačiau net jei visiškai nesiskundžiama sveikata, pasitikrinti profilaktiškai — būtina. Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti Sveiko Europiečio kodo — 0 3 5 5 3 0.

Arterinė hipertenzija

Pagal Lietuvoje vykdomą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, tirtis kviečiami metų vyrai ir metų moterys. Ypatingą dėmesį dėl galimų širdies ir kraujagyslių ligų, pasak gydytojos, reikėtų atkreipti, jei: Šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų įvykių miokardo infarktas, insultas, staigios mirtys Smarkiai išreikšti individualūs rizikos veiksniai pavyzdžiui, pacientas labai daug rūko ar jo kraujo spaudimas itin aukštas Esant būklėms, susijusiomis su padidėjusia kardiovaskuline rizika sergantiems I ar II tipo cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga, lėtinėmis autoimuninėmis uždegiminėmis ligomis pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, žvynelineperiferine arterijų liga, vyrams, kuriems pasireiškė erektilinė disfunkcija, moterims, kurioms nėštumo metu išsivystė diabetas ar arterinė hipertenzija, esant miego arterijų susiaurėjimui Taip pat gydytoja S.

Kutkienė pataria kartą per metus, net neturint nusiskundimų, atlikti gliukozės koncentracijos kraujyje tyrimą. Žmonėms, turintiems antsvorio, svorio padidėjimas iki 10 kg nulemia spaudimo padidėjimą 2—3 mmHg. Užtat, numetus 1 kg svorio, sistolinis viršutinis ir diastolinis apatinis spaudimas sumažėja 1 mmHg. Netinkamai maitinatės: esate sūraus, riebaus, perdirbto maisto mėgėjas, be to, dažnai persivalgote.

Netinkama mityba — tai ir per didelis druskos, per mažas vaisių ir daržovių vartojimas, taip pat kalcio, kalio, magnio stoka.

Mažai judate, dienų dienas leidžiate sėdėdami? Fiziškai neaktyviam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės. Visa tai skatina aterosklerozę, o kartu hipertenziją, koronarinę širdies ligą.

Jautriai reaguojate net į nedidelius kasdieninius iššūkius — rizikuojate savo širdies sveikata. Neigiamos emocijos visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Arterinės hipertenzijos kontrolė

Suaugusių asmenų kūno masė vertinama pagal PSO rekomenduojamas kūno masės indekso KMI ribines vertes, kurios apskaičiuojamos kūno masę kilogramais padalijus iš ūgio metrais kvadratu. Optimalus svorio indeksas - nuo 18,5 iki Jei indeksas mažesnis — žmogus per liesas, jei didesnis — turima antsvorio. Didinkite fizinį aktyvumą. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu.

Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus.

Arterinė hipertenzija. Jos prevencija

Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją. PSO tvirtina, kad visas jaunimas turi dalyvauti vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau kaip 60 minučių kasdien.

Krūvio minimumas — bent du kartai per savaitę — turi padėti padidinti ar palaikyti raumenų jėgą ir tonusą, stuburo ir sąnarių lankstumą ir tinkamą kaulų tankį.

Hipertenzija

Dienos fizinė veikla gali būti padalyta į trumpesnius nei 60 minučių periodus ir turėtų būti kuo visapusiškesnė, įvairesnė ir įkvepianti tolesnį norą mankštintis. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikų fizinė veikla turi būti apytiksliai 30 minučių ilgesnė negu ankstesnės tarptautinės rekomendacijos: trukti ne 30, bet 60 minučių.

Tokios trukmės vidutinio intensyvumo fizinė veikla sumažina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti reikiamą kūno svorį ar net sumažinti vaikų nutukimą.

Arterinė hipertenzija – Vikipedija

Mokslininkai nustatė, kad suaugusiųjų vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių 5 kartus per savaitę, išeikvojant apie kcal energijos per dieną pvz. Pasiekus tokį fizinį aktyvumą mirties rizika, palyginti su neaktyviais žmonėmis, sumažėja 19 proc.

Dar sudėtingiau yra su pagyvenusių žmonių fiziniu aktyvumu. Visame pasaulyje yra pastebimos visuomenės senėjimo tendencijos. Fizinis aktyvumas senatvėje savaime labai sumažėja nebereikia eiti į darbą, jau būna užauginti vaikai ir pan. Todėl fizinio krūvio dozavimas pagyvenusiam asmeniui yra labai individualus priklauso nuo amžiaus, svorio, lyties, nuo lėtinių ligų. Geriausiai šios amžiaus grupės žmonėms prieš didinant fizinį aktyvumą pasikonsultuoti su specialistais.

Tinkamai subalansuokite mitybą. Ribokite druskos kiekį maiste ne daugiau kaip 5 g per dieną.

Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.