Sumažinti hipertenzijos riziką. Širdies ir kraujagyslių ligos: apskaičiuokime riziką | Karjera ir sveikata

Minimalus stresas reikalingas, kadangi jis palaiko organizmo tonusą, tačiau nuolatinė įtampa neišvengiamai veikia visą mūsų organizmą. Paveldime polinkį sirgti, bet ne ligą Pagrindiniai nekoreguojami hipertenzijos rizikos veiksniai yra amžius ir paveldimumas.

Tai yra tekančio kraujo spaudimas iš širdies į kraujagyslių sieneles.

Kai jis išstumiamas iš širdies skilvelių per jų susitraukimą, vadinamas sistoliniu, o pauzės metu tarp širdies susitraukimų pabaigoje — diastoliniu kraujospūdžiu.

Sveiko žmogaus sistolinis kraujospūdis būna žemiau mmHg, o diastolinis — žemiau 85 mmHg. Normos ribos priklauso nuo lyties ir amžiaus. Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija. Nuolat esant aukštam kraujospūdžiui, sto-rėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

Asmeniui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, žymiai išauga širdies ir kraujagyslių t. Polinkis sirgti hipertenzija gali būti paveldimas.

Jeigu serga abu tėvai, tikimybė, kad liga sumažinti hipertenzijos riziką ir vaikams — 50 procentų. Pastebėta, kad juodaodžiams aukštas kraujospūdis nustatomas dažniau ir jaunesniame amžiuje nei baltaodžiams. Amžius ir sumažinti hipertenzijos riziką. Kraujospūdis linkęs didėti su amžiumi. Arterinis kraujospūdis dažniausiai padidėja 35—50 m. Šis negalavimas kankina daugiau senjorus ir vyresnius nei 65 metų. Vyrai serga dažniau ir jaunesni, moterims liga pasireiškia per menopauzę ir po jos.

Nutukimas ir judėjimo stoka.

Hipertenzijos rizikos veiksniai ir profilaktika | Medicina visiems

Per mažas fizinis aktyvumas dažnai susijęs su antsvoriu ir nutukimu, o tuo pačiu ir su aukštu kraujospūdžiu. Žmonėms, turintiems antsvorio, hipertenzijos tikimybė padidėja nuo 2 iki 6 kartų. Antsvoris sunkina širdies darbą, dažnai lemia judėjimo stoką, sąnarių ligas, diabetą. Žmonėms, kurių kūno masė per didelė, dažnai nustatomas ir aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.

Kaip sumažinti kraujospūdį? 6 būdai išvengti arterinės hipertenzijos

Aukštas kraujospūdis ir cholesterolis ypač didina riziką ateityje patirti miokardo infarktą. Svarbu stebėti savo talijos apimtis. Hipertenzijos rizika didėja, jei vyrų liemens apimtis yra daugiau kaip cm, o moterų — daugiau kaip 88 centimetrai. Rūkymas ir kiti žalingi įpročiai. Nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas didina riziką susirgti hipertenzija, nes tabako gaminiuose esantis nikotinas lemia laikinus, bet staigius kraujospūdžio pakitimus.

• Kokios žolelės naudingos širdies sveikatai
• Širdies ir kraujagyslių ligos Pasak visuomenės sveikatos specialistų, labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti.

Nikotinas didina kraujospūdį, o anglies monoksidas sumažina deguonies įsisavinimą organizme. Rizika susirgti šia liga padidėja ir itin sūraus maisto mėgėjams. Maistas neturėtų būti sūdomas papildomai.

Atkreipkime dėmesį, kiek druskos yra jau paruoštuose maisto produktuose. Nepakankamas kalio kiekis taip pat gali paskatinti kraujospūdžio padidėjimą. Kalio atsargas galime papildyti, valgydami daugiau bananų, bulvių ar pupelių. Didelės kofeino dozės. Kava taip pat stipri juodoji, žalioji arbata, energiniai gėrimai net ir sveikiems žmonėms gali sukelti trumpalaikes kraujospūdžio padidėjimo bangas.

Mokslininkų yra nustatyta, kad mg kofeino sumažinti hipertenzijos riziką. Dirgli nervų sistema. Šiandieninį mūsų gyvenimą lydi streso fonas, kurį būtina, kiek įmanoma, sumažinti. Minimalus stresas reikalingas, kadangi jis palaiko organizmo tonusą, tačiau nuolatinė įtampa neišvengiamai veikia visą mūsų organizmą. Pastebėta, kad dirgli nervų sistema būdinga valdingiems, viską kontroliuoti mėgstantiems, ūmaus būdo žmonėms arba asmenims, kurie patiria nuolatinę įtampą, dirba fiziškai ir psichologiškai sekinantį darbą.

Miego apnėja knarkimas. Apnėja — kvėpavimo sustojimas, nutrūkimas 10 ir daugiau sekundžių. Miego apnėja — miego sutrikimas, kuriam būdinga tai, kad miego metu kartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas. Miego apnėjos epizodai gali kartotis net iki kartų per naktį. Apnėjos epizodų metu mažėja deguonies kiekis kraujyje, dažnai prabundama.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras - Pranešimai žiniasklaidai

Tai sutrikdo žmogaus miego kiekybę ir kokybę bei sukelia mieguistumą dienos metu. Miego apnėja provokuoja arterinės hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, blogina kognityvines funkcijas. Sveikatinantys patarimai Nepersidirbkite. Nors viršvalandžiai papildo banko sąskaitą, geriau laisvu laiku sportuoti ir gaminti sveiką maistą.

Valdykite stresą. Gebėjimas susidoroti su neigiamomis emocijomis palengvina gyvenimą. Kiekvienas gali atrasti savo nusiraminimo būdą, pavyzdžiui, meditaciją, vizualizaciją, kvėpavimo pratimus ar jogą.

Pastaroji turi teigiamą poveikį vegetacinei nervų sistemai, normalizuoja širdies darbą. Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, apsaugančių mus nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei stiprinančių svarbiausią mūsų organizmo gyvybinį organą — širdį.

Odontologai pataria - E08 - Burnos vėžys – kaip sumažinti riziką?

Jeigu aktyviai judėsite bent 30 min. Sėdimąjį darbą dirbantys žmonės turėtų išbandyti aerobiką, taip pat tinka spartesnis ėjimas, šiaurietiškas ėjimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu.

Kontroliuokite savo kraujospūdį (naudingi patarimai) | medikana.lt

Sportuoti reikia reguliariai. Judant suaktyvėja kraujotaka, kvėpavimas ir širdis geriau aprūpinama deguonimi. Sureguliuokite svorį. Nuoseklūs tyrimai parodė, kad atsikračius 5 kg galima tikėtis geresnių kraujospūdžio rodiklių. Idealus KMI yra 18,5 — 24,9. Sveikai maitinkitės.

Rekomenduojama atsisakyti lengvai skylančių angliavandenių cukraus, miltinių patiekalųrinktis neskaldytų grūdų gaminius, vengti gyvūninės kilmės riebalų, kepto maisto. Vietoj mėsos valgykite žuvį bent du tris kartus per savaitę, kuri yra omega-3 ir sumažinti hipertenzijos riziką riebalų rūgščių šaltinis.

Valgykite daugiau daržovių ir šviežių vaisių. Žaliose lapinėse daržovėse špinatuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuosesėklose, riešutuose, žirniuose ir pupelėse yra širdžiai reikalingo magnio ir folio rūgšties.

Kraujospūdį mažina spanguolių, bruknių uogos ir jų sultys. Papildykite mitybą kaliu. Šio širdžiai reikalingo mikroelemento atsargas galime papildyti, valgydami daugiau bananų, bulvių su lupenomis, pupelių, džiovintų vaisių razinų, slyvųpomidorų. Rekomenduojama, kad per parą suaugęs žmogus gautų mg kalio.

Venkite druskos ir naudokite natūralius prieskonius. Gaminamą maistą gardinkite mišiniais be druskos, žolelėmis, citrinų sultimis. Rinkitės šviežius bazilikus, kardamonus, imbierą, cinamoną.

Išbandykite vaistažolių arbatas. Teigiamai žmogaus organizmą veikia: kinrožių arbata, gudobelių, krapų sėklų, sukatžolių, takažolių nuovirai.