Bronchus plečiantys vaistai nuo hipertenzijos. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (lopl). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Pažeidžiami tiek stambūs, tiek smulkūs bronchai, tiek ir pačios alveolės. Atliekant citologinį skreplių tyrimą ligos remisijos metu skrepliuose randama alveolinių makrofagų, ligai paūmėjus padaugėja neutrofilų, nedaug eozinofilų.

Numatoma, kad artimiausiu metu LOPL toliau plis ir mirtingumas nuo šios ligos didės. Europoje LOPL paplitimas yra 4—6 proc. Ypač daug šia liga serga vyresnio amžiaus vyrai — iki 10 proc. Taigi, visuomenei tenka reikšminga ir toliau didėjanti ekonominė ir socialinė sergamumo šia liga našta.

Vaistai nuo hipertenzijos, nesukeliantys bronchų spazmų.

Bronchus plečiantys vaistai nuo hipertenzijos, kad LOPL užima dvyliktą vietą tarp dažniausių pasaulio ligų. Manoma, kad pasaulyje iki metų mirštamumas nuo jų padvigubės ir sudarys daugiau kaip 5,6 milijono mirčių. LOPL apibūdinimas ir epidemiologija LOPL — tai patologinė būklė, kuri pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija susiaurėjimu, užsikimšimu.

• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga lopl.
• Bronchus plečiantys vaistai, kurie nerekomenduojami pacientams, sergantiems hipertenzija
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (lopl). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas - kabriolis.lt
• 2 laipsnio hipertenzija, jei negydoma
• Pratimų terapija hipertenzijai
• Vaistai nuo hipertenzijos su hobl, Receptas iš agafya lykova nuo hipertenzijos

Kvėpavimo takų obstrukcija paprastai progresuoja ir yra susijusi su neįprastu uždegiminiu plaučių atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles arba dujas, pirmiausia į ilgalaikį rūkymą.

Kvėpavimo takų uždegimas — pagrindinė LOPL patogenezės grandis. LOPL pažeidžia kvėpavimo takus bei plaučius, bei sukelia kitokių reikšmingų sisteminių viso organizmo sutrikimų. LOPL yra sudėtinga polietiologinė liga.

Gydymas nefrogenine hipertenzija

Pagrindiniu jos rizikos veiksniu laikomas rūkymas, tačiau LOPL išsivysto ir nerūkantiems. Skirtingiems asmenims rūkymas sukelia skirtingus pokyčius plaučiuose. Be to, LOPL būdingi skirtingi sindromų deriniai, o ligos požymiai kartais pasireiškia ir sergantiems kitomis ligomis.

Todėl LOPL yra artimai susijusi su bronchus plečiantys vaistai nuo hipertenzijos gretutinėmis ligomis. Veikiant įvairiems išoriniams ir ar vidiniams veiksniams, kvėpavimo takuose ir plaučiuose prasideda uždegimas, kuris būna intensyvesnis vėliau susirgusiesiems.

Pažeidžiami tiek stambūs, tiek smulkūs bronchai, tiek ir pačios alveolės. Nuolatinis uždegimas sukelia bronchų sienelės sustorėjimą, pakinta jų gleivinės funkcija.

Pažeistose vietose susikaupia įvairių uždegiminių ląstelių — makrofagų, T limfocitų, mažėja neutrofilų, o ligai paūmėjus ir eozinofilų.

Uždegimas skatina oksidacinį stresą ir proteazių fermentų, skaidančių baltymus perteklių. Per ilgą laiką tai sukelia plaučių audinio destrukciją, lemiančią emfizemos atsiradimą, su būdingu plaučių išsipūtimu ir krūtinės ląstos padidėjimu.

Plaučių emfizema — tai patologinė būklė, kuriai būdingas dėl alveolių sienelių destrukcijos padidėjęs už galinių bronchiolių esančio plaučių audinio parenchimos oringumas. Esant nuolatiniam uždegimui smulkių bronchų spindis dažnai užsikemša gleivėmis dėl padidėjusio jų išsiskyrimo ir dėl virpamojo epitelio nesugebėjimo jų pašalinti kartu su skrepliais, nes per laiką nunyksta jo virpamieji plaukeliai.

Tai įvyksta dėl būdingų struktūrinių bronchų pokyčių: virpamasis epitelis laipsniškai pavirsta į plokščiąjį, atsiranda daugiau apsaugines gleives gaminančių ląstelių, žymiai padidėja pogleivinio audinio liaukos.

Taip vystosi plaučių išsipūtimas, dėl kurio sumažėja įkvėpimo talpa ir reikšmingai didėja plaučių funkcinė liekamoji talpa. Tai sukelia nuolatinį dusulį ir reikšmingai apriboja žmogaus fizinį pajėgumą.

Bronchus plečiantis vaistas ir hipertenzija.

Manoma, kad plaučių išsipūtimas prasideda ankstyvuoju ligos laikotarpiu ir yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių dusulį fizinio aktyvumo metu. Visi šie pokyčiai kartu su alveolių pakitimais sukelia bronchų obstrukciją, sutrinka organizmui būtino deguonies tiekimas. Dėl sutrikusio bronchų sekreto pasišalinimo ir pakitusio imuninio atsako kvėpavimo takuose kaupiasi įvairios bakterijos ir virusai.

Ligai progresuojant, atsiranda kai kurių bronchų patologinis išsiplėtimas bronchektazės. Sustorėja plaučių kraujagyslių vidinis sluoksnis, hipertrofuojasi lygieji kraujagyslių raumenys, nyksta plaučių kapiliarų tinklas. LOPL rizikos veiksniai: genetinė predispozicija, rūkymas, pramoninės dulkės, oro teršalai, lėtesnis plaučių įgimta širdies hipertenzija ir raida, infekcijos, blogos socialinės ir ekonominės sąlygos, nevisavertė mityba ir kt.

Iš pradžių jis būna epizodinis, vėliau pradedama kosėti kasdien, dažniausia rytais. Stabilios LOPL fazės metu atkosima nedaug tąsių gleivių, daugiau jų atkosima ryte. Ligai paūmėjus, skrepliavimas suintensyvėja, kartais atsiranda ir pūlingų skreplių.

Bronchus plečiančių vaistų sąrašas ir jų naudojimo rekomendacijos

Tačiau kosulys būna ne tik sergant LOPL, bet ir kitomis ligomis pavyzdžiui, laringitu, sinusitu, gastroezofaginiu refliuksu, bronchitu ir tracheitu ir kt. Ankstyvoje ligos stadijoje dusulys būna tik didesnio fizinio krūvio metu, dažnai pasireiškia kartu su švokštimu, gali būti spaudimo jausmas krūtinėje. Blogėjant plaučių funkcijai, dusulys tampa nuolatinis, išlieka ir ramybės būsenoje, sukelia nerimą, kartais depresiją, riboja fizinį aktyvumą ir darbingumą.

Pacientas jaučia nuolatinį nuovargį, silpnumą, neturi apetito. Visiems pacientams, kurie ilgai kosti, skrepliuoja, dūsta ir arba jų anamnezėje yra ar buvo šios ligos rizikos veiksnių poveikis, reikėtų apsvarstyti LOPL galimybę.

Tokius asmenis, prieš išsivystant kvėpavimo takų obstrukcijai, dažnai daug metų vargina lėtinis kosulys ir skrepliavimas. Tačiau kai kuriems asmenims, pradėjus vystytis LOPL, respiracinių simptomų gali nebūti net kelis dešimtmečius.

Dusulys yra dažniausia priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytoją.

Kada kosulys yra nepavojingas, o kada būtina kreiptis į medikus - kabriolis.lt

Be to, tai dažniausia negalios priežastis. Spirometrija yra svarbiausias funkcinis tyrimas diagnozuojant LOPL, vertinant jos sunkumą ir progresavimą.

Tai — geriausiai standartizuotas ir objektyviai bronchų obstrukciją įvertinantis funkcinis kvėpavimo tyrimas. Spirometriją reikia atlikti nuolat kosintiems ir skrepliuojantiems, net ir nesiskundžiantiems dusuliu pacientams, ypač veikiamiems LOPL rizikos veiksnių — ilgalaikio rūkymo, užterštos aplinkos ir kitų.

Ankstyvose ligos stadijose jokių patologinių požymių plaučių rentgenogramoje nematyti. Tik ligai įsisenėjus pastebimi požymiai kurie nėra specifiniaibūdingi pneumofibrozei, emfizemai, plautinei hipertenzijai ir lėtinei plautinei širdžiai.

2 pakopos hipertenzija

Kartais atliekama bronchoskopija. Tiriant kraują, dažniausiai nustatomas padidėjęs hematokrito rodiklis, padidėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, sumažėjęs eritrocitų nusėdimo greitis.

Atliekant citologinį skreplių tyrimą ligos remisijos metu skrepliuose randama alveolinių makrofagų, ligai paūmėjus padaugėja neutrofilų, nedaug eozinofilų. Kartais kaip pagalbinis tyrimas atliekamas kraujo dujų tyrimas, nustatant kvėpavimo nepakankamumą, ar bakteriologinis skreplių tyrimas. Apie 80—90 proc. Be to, šalutinis rūkymo poveikis plaučių funkcijai yra tuo didesnis, kuo anksčiau žmogus pradeda rūkyti.

LOPL gydymas yra kompleksinis, apimantis medikamentinį gydymą bei nemedikamentines priemones: paciento mokymą, metimą rūkyti jei pacientas rūkomedicininę ir socialinę reabilitaciją, mitybos koregavimą, deguonies terapiją ir išimtiniais atvejais — chirurginį gydymą.

Avedol | Vartojimas, šalutinis poveikis | kabriolis.lt

Neseniai pradėta įgyvendinti Globaline lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyva GOLD siekiama suvienodinti supratimą ir informaciją apie šią ligą. Jos pagrindu, buvo sudarytas ilgalaikės priežiūros planas: ligos įvertinimas ir stebėjimas, rizikos veiksnių mažinimas, LOPL gydymas remisijos ir paūmėjimo metu.

Gydant LOPL, siekiama šių tikslų: mažinti ligos požymius, lėtinti ligos progresavimą, gerinti fizinio krūvio toleranciją, gerinti bendrą sveikatos būklę, mažinti mirštamumą, gydyti komplikacijas ir vykdyti jų prevenciją. Sergančiuosius LOPL svarbu nuolat gydyti, išskyrus atvejus, kai pasireiškia sunkus nepageidaujamas vaistų poveikis ar liga sparčiai sunkėja. Stabili LOPL gydoma individualiai, veikiant simptomus ir gerinant gyvenimo kokybę. Nors šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių ir gydymo išlaidas.

Be to, gydymas lėtina kvėpavimo funkcijos sutrikimo vystymąsi ir statistiškai reikšmingai mažina mirštamumą. Bronchus plečiantys vaistai dažniausiai laikomi pagrindiniais, tinkamais simptominiam LOPL gydymui.

Jie vartojami reguliariai simptomų prevencijai ar prireikus juos mažinti. Pagrindiniai bronchus plečiantys vaistai, skiriami LOPL gydyti, yra β2 agonistai, anticholinerginiai vaistai ir metilksantinai. Vartojami vieni arba įvairūs jų deriniai. Kartais dar vartojami gliukokortikoidai dažniausiai inhaliuojami. Pirmenybė dažniausiai teikiama inhaliuojamiesiems vaistams.

Hipertenzija ort programa gyvena sveika

Kiti galimi medikamentinio gydymo būdai yra antibiotikai ligai paūmėjus, mukolitikai, skystinantys sekretą, antioksidantai, imunostimuliatoriai ir kt. Prognozė LOPL nuolatos progresuoja. Vidutinė LOPL sergančių pacientų gyvenimo trukmė yra šešeri metai. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Plautinė hipertenzija ir lėtinė plautinė širdis, antrinė policitemija, sumažėjęs kūno svoris, senyvas amžius, rūkymas labai pablogina LOPL prognozę.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga LOPL — tai progresuojanti kvėpavimo takų liga, sutrikdanti jų praeinamumą ir dujų apykaitą, kuri yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Šios ligos galima išvengti ir būtina ją gydyti. Tyrimas Klausydamas plaučius gydytojas girdi sausų įvairaus tembro karkalų ar susilpnėjusį alsavimą. Atlikus plaučių funkcijos tyrimą spirometrijąnustatomas kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas obstrukcija. Be to, atliekami bronchus plečiantys mėginiai — kvėpavimo rodikliai nuo bronchus plečiančių vaistų nedidėja arba didėja nežymiai.

Mokslinių straipsnių apžvalgą pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos bronchus plečiantys vaistai nuo hipertenzijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras www.